EKSPOZICIJOS 

ARKLINIO TRANSPORTO PAVILJONAS

 

Virtuali arklinio transporto ekspozicija >>>>

 

XIX a. pab. - XX a. pr. Lietuvoje arklio traukiami darbiniai ir šventiniai vežimai pagal dydį, konstrukciją ir kinkymą skyrėsi kiekvienoje etnografinėje srityje.

Darbiniai žiemos ir vasaros vežimai Miško darbų vežimai

Vasaros šventiniai vežimai Žiemos šventiniai vežimai

 

Darbiniai žiemos ir vasaros vežimai

Senieji aukštaičių ratai vadinosi vežėčiomis. Šienui ir javams vežti Aukštatijoje naudoti vežimai, vadinami karais, korais, karjolais ar vuorėmis, turėjo aukštas drobynas (šoninės vežimo lentelės). Suvalkiečiai, žemaičiai žemas ir ilgas drobynas vietoj lentų uždėdavo poriniams, dzūkai - vienkinkiams darbiniams ratams.

Žiemą suvalkietis, žemaitis ir dzūkas naudojo šlajas, aukštaitis - roges su labiau išriestomis pavažomis.

Beveik visoje Lietuvoje buvo žinomos kalamaškos, naudotos žemėms ir žvyrui vežti, keliams tiesti.

 

Miško darbų vežimai

XIX a. pab. - XX a. pr. miško vežimo priemonės skirstomos į žiemos ir vasaros. Vasaros - karukai, žiemos - rogutės ir karukai. Keturračiai karukai buvo naudojami visoje Lietuvoje.

Daugelyje vietų buvo paplitę vežimai lineikos, vadinamos ožiais, kuriuos naudodavo miškininkai.

 

Vasaros šventiniai vežimai

XIX a. pab. - XX a. pr. dzūkų išeiginiai vežimai vadinosi bričkomis. Jos, su metalo lingėmis, yra vienkinkės.

Suvalkiečių ir žemaičių brikai be išimties yra poriniai, nors kartais kinkoma po vieną arklį.

Poriniai vežimai su žemomis gardelėmis, skirti važiuoti į turgų ar bažnyčią, Suvalkijoje ir Žemaitijoje vadinosi kurliandiškais brikeliais arba kurliandiškais ratukais, Dzūkijoje - vienkinkiai - karukais, koreliais, drabčiokėliais, drobinkomis. Aukštaičių išeigines vežėtėles po Pirmojo pasaulinio karo pakeitė vienkinkės lineikos, savo konstrukcija panašios į bričkas.

 

Žiemos šventiniai vežimai

Iki XX a. vidurio išeiginiai žiemos vežimai - važeliai, važiai, lubnelės ar šlajukai - buvo skirti proginiam važiavimui: į bažnyčią, miestelį, šeimos ar žiemos kalendorinių švenčių metu. Jie buvo dažomi ruda, pilka, žalia ar juoda spalva.

Aukštaitijoje buvo naudojami važeliai ir lubnelės, turėję dvi ienas, rečiau važiai, turėję vieną dišlių.

Suvalkiečių ir žemaičių žiemos vežimai - šlajukai - buvo poriniai, papuošimu ir metalo apkaustymu panašūs į važius. Dzūkai naudojo vienkinkius su dvejomis ienomis šlajukus, traukiamus už branktų.

 

Tekstą parengė Egidijus Musteikis