- ARKLINIŲ
PADARGŲ PAVILJONAS
-
Danutės
Mukienės nuotraukos, 2003 m.
-
-
-
- Lietuvoje arklius darbui
pradėta naudoti IX-X šimtmečiais. Vėliau arkliai,
būdami judresni, greitesni ir todėl našesni darbe,
pakeitė jaučius ir ilgą laiką buvo vienintelė
traukiamoji jėga žemės ūkyje.
- Pats muziejaus
pavadinimas įpareigojo pirmiausia rinkti arklio traukiamus
žemės dirbimo padargus, nes Lietuvoje visais metų laikais
įvairius ūkio darbus atlikdavo arklys: arė žemę, valė
derlių, kūlė. Ši arklinių padargų ekspozicija yra
seniausia, ji veikia nuo pat muziejaus atidarymo.
-
- Arklai
- Tai senovinis įrankis
žemei arti, padarytas iš pasmailintos lentos su ienomis
arkliui įkinkyti. Kad pasmailinti galai ne taip greitai
atbuktų, jie buvo apkaustomi geležimi.
- Lietuvoje arklas dar vadinamas
žambiu, žuobriu, žagre.
-
- Arimo
įrankiai
- XIX a. antroje pusėje
Lietuvoje pradėta arti plūgais. Dauguma pirmųjų plūgų
detalių buvo medinės.
- Po Pirmojo pasaulinio
karo plūgas galutinai išstūmė arklą ir tapo pagrindiniu
arimo padargu. Molingai žemei arti imta vartoti plūgą su
išpjaustytu verstuvu, kalvoms nuarti - su simetriniu
kilnojamu verstuvu, giliam pievų arimui buvo gaminami
stambūs plūgai su priekyje esančiu peiliu. Melioracijos
darbuose velėnai nuimti ir kupstams naikinti naudojami
lengvi kupstų nuėmėjai.
- Kad plūgas būtų
stabilesnis, dažnai prie jo pritaisomi ratai.
- Tarpukaryje stambiuose
ūkiuose buvo naudojami ir dvivagiai plūgai.
-
- Purentuvai
ir akėčios
- Pirmiausia žemė buvo
purenama spyruoklinėmis akėčiomis, Lietuvoje
paplitusiomis XIX a. pabaigoje. XX a. jos buvo patobulintos
- pritaisyti ratai. Kai kuriuose ūkiuose naudodavo iš
Suomijos atvežtas Hankmo akėčias, skirtas sužėlusios
vejos naikinimui.
- Paprastomis dirvinėmis
akėčiomis lyginamas suartų dirvų paviršius, taip
pridengiant sėklą. Viduramžiais akėčios buvo gaminamos
tik iš medžio, kirviu, akėtvirbalius pririšant prie
pagrindo karnomis. XIX a. jau buvo daromas tvirtas medinis
rėmas, amžiaus pabaigoje akėtvirbaliai kalami iš
geležies. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje įsitvirtino
metalinės akėčios.
-
- Sėjos
ir pasėlių priežiūros įrankiai
- Ilgą laiką pagrindinis
sėjos įrankis buvo sėtuvė. Sėjama buvo plačiu mostu
ranka beriant grūdus į žemę.
- XX a. pradžioje
atsirado arklinės sėjamosios, bet plačiai nepaplito, nes
buvo brangios. 1930 m. Lietuvoje buvo 4 374 arklinės
sėjamosios. Tarpukaryje daugiamečių žolių sėklas
pradėta sėti rankinėmis sėjamosiomis.
- XIX a. pabaigoje kartu
su akėčiomis imta naudoti lengvus medinius volus. Pievas
ir ganyklas voluodavo betoniniais volais - taip, nenaudojant
trąšų, tankėdavo žolė.
- Po Antrojo pasaulinio karo
Lietuvoje atsirado arkliniai purkštuvai chemikalams
purkšti.
-
- Įrankiai
ir mašinos derliui nuimti
- Seniausias įrankis -
pjautuvas. Juo 1 ha javų pjaudavo 5-8 dienas.
- Pjautuvą pakeitė
dalgelė. Ja pjauna vienas žmogus - dešine ranka nukerta,
o kaire mažu grėbliuku nukirstus javus sugrėbia.
- Modernesnis įrankis -
dalgis. Dalgiu per dieną galima nušienauti apie 0,5 ha.
Suvalkiečių, žemaičių, aukštaičių dalgiai skyrėsi
įtvėrimu.
- XX a. pradžioje
Lietuvą pasiekė arklinė pjaunamoji mašina, apie 1826 m.
atsiradusi Anglijoje. Ja per dieną buvo nušienaujamas 4-5
ha plotas. Prie tos pačios šienapjovės pritaisius stalą
ir antrą sėdynę, ji tapdavo javų kertamąja. Vėliau
tokios kertamosios patobulėjo - galėjo pačios javus
suvaryti į gabanas. Ypač jos paplito po Antrojo pasaulinio
karo, buvo importuojamos iš Lenkijos.
-
- Javų
kūlimo ir valymo įrankiai
- Nuo seniausių laikų
pagrindinis žemdirbių kūlimo įrankis buvo kultuvas.
- XIX a. pabaigoje tiek
javų, tiek linų kūlimui naudodavo velenus (rulius,
volus), traukiamus arklio, į Lietuvą atėjusius iš
Latvijos. XX a. pradžioje Lietuvoje atsiranda ir
kuliamosios mašinos, manieže sukamos arklio. Pirmosios
buvo primityvios - jos tiktai nukuldavo varpas, o vėlesnės
jau galėdavo atlikti pirminį valymą. 1930 m. Lietuvoje
buvo 44 628 tokios mašinos.
- Iškultus grūdus
valydavo ir rūšiuodavo - vėtydavo, naudodami vėtyklę.
XIX a. pabaigoje javus valydavo arpai, o pagal lyginamąjį
svorį rūšiuodavo fuchteliai.
-
- Skiedrų
pjovimo mašina
- Senajame Lietuvos kaime
stogus dengdavo šiaudais, nendrėmis, gontais ar
skiedromis. Labiausiai paplitę buvo skiedrų stogai - gerai
apdengtas skiedrų stogas laikydavo apie 30 metų. Skiedras
gamindavo iš eglių, pušų ar drebulių. Pirmiausia
būdavo paruošiami mediniai bruseliai (tąšai), juos
įtvirtindavo į savadarbes mašinas, kurių dišlių
(grąžulą) sukdavo arkliai, taip skeldami skiedras.
-
- Tekstą parengė Audrius
Laskauskas
|
|
;)
;)
;)
;)
